Archyvas kategorijai: ‘Linksmybės’
100, o tiksliau 90 dienų…
Kaip greitai bėga laikas. Prisimenu savo pirmąjį skambutį, pirmą klasę, kaip su jauduliu ėjau į pirmąją pamoką. O dabar jau dvyliktus metus diena iš dienos pėdinu į mokyklą ir laukiu kol pabaigsiu ją (džiaugsiuosi ar liūdėsiu nežinau, juk čia prabėga patys gražiausi metai).
Ir štai atėjo ta diena, nuo kurios mokyklos informaciniame televizoriuje pradės skaičiuoti paskutines 100 dienų ( tiksliau ketvirtadienį bus 90 dienų ) likusių iki egzaminų, ketvirtadienis ( 2010 03 04 ). Ir štai kasmetinis dvyliktokų pasirodymas, gimnazijos bendruomenei ir tėveliams, Šiaulių Kultūros Centre. Šiais metais už pasirodymą galime dėkoti Vaidotui Bačianskui, kuris pritaikė Homero “Odisėja” scenarijų šiems laikams. Bet čia oficialioji dalis. Toliau… VISI ABITURIENTAI Į MARTINĮ ŠVENTĘ ŠVĘST! Šita dalis linksmiausia, bet apie ją ir nepasakosiu. Manau ir patys suprantant, kad ne kavos gerti eisim…
Nuotraukos iš oficialiosios dalies bus kai atsigausim po šventės.
Žiema, žiema…
Turbūt tai pirma žiema kuri yra tokia smagi ir nenoriu, kad ji pasibaigtų… Kodėl? Tai labai paprasta, juk aš 12-tokas! Nesinori tų egzaminų nei per kur. Nors dabar nei kiek nebijau jų, bet vis tiek šioks toks jaudulys atsiras.
Nesuvaldomai artėja šimtadienis. Po kurio mokyklos informaciniame televizoriuje skaičiuos dienas iki artėjančių egzaminų ir kiekvieną dieną, kiekvieną mielą dieną jaudulys stiprės ir stiprės.
Tačiau tai tik vienas dalykas dėl kurio žiema galėtų nesibaigti. Kitas dalykas – šiandien (2010 sausio 16d.) vėl pasijaučiau jaunas! Su draugais nuvažiavome pačiuožinėti ant kalniukų. Taip, taip ant kalniukų! Kaip senais gerai laikais su rogutėmis ir visa kita atributika. Tiesiog nuostabu, sniegas girgžda po kojomis, saulė šviečia, oras nuostabus ir visi džiaugiasi kaip jaunystėje. Taip gerai nesijaučiau jau ilgą laiką. Ir tikiuosi tai nėra paskutinis dalykas, kuris grąžins mane į vaikystę…
[Daugiau nuotraukų likusioje įrašo dalyje]
